Temos:

 

AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE

 

aukstasis mokslasLietuvoje aukštasis mokslas yra skirstomas į universitetinį ir koleginį. Studijos gali būti trijų pakopų: profesinio bakalauro arba bakalauro, magistrantūros, doktorantūros. Studijų formos: nuolatinės (seniau vadintos dieninėmis) ir ištęstinės (seniau vadintos neakivaizdinėmis).

 Kuo skiriasi koleginės ir universitetinės studijos?

Koleginės aukštojo mokslo studijos yra orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, nuolatinės studijos dažniausiai trunka 3 metus, ištęstinės – 4 metus. Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos. Baigusiesiems suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Toliau studijos gali būti tęsiamos universitetuose, netgi magistrantūroje, pabaigus papildomas studijas.Kolegines studijas vykdo kolegijos (valstybinės ir nevalstybinės).

 

Universitetinės studijos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti ir vientisosios, kai susiejama pirmoji ir antroji pakopa (pvz., medicinos studijos). Nuolatinės bakalauro studijos trunka dažniausiai 3,5 – 4 metus. Ištęstinės – dažniausiai 5 metus.

Bakalauro studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys. Baigę studijas, absolventai įgyja bakalauro laipsnį.

Toliau galima tęsti studijas magistrantūroje, kur studijos trunka 1,5 – 2 metus. Norintieji rinktis akademinę veiklą po magistrantūros gali studijuoti doktorantūroje (4 metai).

Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Trečiosios pakopos (mokslo ir meno doktorantūros) studijas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.

Laipsnio nesuteikiančias studijų programas (rezidentūros, pedagogų rengimo) gali vykdyti universitetai ir/arba kolegijos.

Aukštosios mokyklos gali vykdyti ir jungtines studijų programas, kurias baigus, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus, suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

Lietuvoje studijų programas vykdo 24 kolegijos (11 iš jų – nevalstybinės) ir 23 universitetai (9 iš jų – nevalstybiniai).

 Studijų kaina

Geriausiai baigusieji mokyklas aukštosiose mokyklose patenka į valstybės finansuojamas vietas – taigi už mokslą jiems mokėti nereikia. Valstybės finansuojamų studijų skaičių pagal studijų kryptis ar studijų programas kiekvienais metais nustato Vyriausybė.

Tiek universitetuose, tiek kolegijose galima rinktis ir mokamas studijas. Jų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Tokioms studijoms apmokėti galima gauti valstybės remiamą paskolą.

 Stipendijos

Gerai besimokantys studentai aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali gauti skatinamąsias stipendijas. Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys studentai taip pat gali gauti socialines stipendijas.

 Studijų metai

Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Vasaros metu studentams skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.